Kuršių nerija – tai unikalus, savitas, likimo ir žmonių išsaugotas žemės lopinėlis pačiame Europos centre. 1961-aisiais lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje įkūrus miestą, žemėlapyje atsirado naujas vietovardis – Neringa.
Neringa – vienas gražiausių kurortų Baltijos jūros regione. Didelė dalis turistų, kiekvienais metais viešinčių Lietuvoje, aplanko šį Baltijos perlą. Kuršių nerija 2000 metais įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas. Smėlio kopos su reta augmenija, pajūrio miškas (palvė) su šimtamečiais medžiais ir žmonių rankomis sodintomis kalnapušėmis, balto smėlio paplūdimiai, gražiai ir skoningai tvarkoma miesto infrastruktūra (gatvės, krantinės, senamiestis su šiam kraštui būdinga architektūra), rūkomos žuvies kvapas, kultūros bei sporto renginių gausa – tai šio krašto unikalumą atspindintys akcentai, kurie daro neriją patrauklią tiek Lietuvos, tiek užsienio turistams.
Juodkrantė – antroji pagal dydį Neringos miesto gyvenvietė, išsidėsčiusi Kuršių marių pakrantėje (Neringoje) tarp aukštų parabolinių kopų. Plaukiant mariomis ši vietovė atrodo labai tamsi, todėl manoma, kad Juodkrantės pavadinimas kilęs iš dviejų žodžių: „juodas“ ir „krantas“.
Rašytiniuos šaltiniuose Juodkrantė paminėta pirmą kartą 1429m 1854-55 m. jos prieigose aptikta gintaro, kurio iškasta 2250 tonų, o 1861-1882 m. surasta labai vertingų priešistorinių gintaro dirbinių. Prieš antrąjį pasaulinį karą Juodkrantė garsėjo kaip europinio lygio kurortas. Šiuo metu Juodkrantė siūlo puikų poilsį ir ramybę Kuršių Nerijoje.
Naudingos nuorodos:
